užunarvė

užùnarvė sf. (1) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, užū́narvė (1), ažùnarvė (r.) (1) Š, KŽ, Kp 1. žr. užnarvė 1: Užsimetė an virvės užùnarvė, negaliu atrišt Rdm. Ažùnarvė padaryta virvėj Ds. 2. Pnd žr. užnarvė 4: Kap užū́narvę padaro, tai nulūžta strustis Al. Bloga aust, kad daug ažùnarvių Ds. Ausk, tik nepadaryk užùnarvių Kp. 3. žr. užnarvė 7: Nueik užùnarvėn ir atnešk karvėm pelų Šmn. Ažùnarvėj nebeužlyja Sl. Te klaime, až peludnyko, tokia ažunarvė, kad inlindus niekas nerast nė su žiburiu Dkk. Ji įvedė viešnią į vidų ir parodė užunarvę rš. | prk.: Jo siela irgi užunarvėj lindi J.Jabl. 4. Rk, Jž, Šmn, Sv, Vžns nuošali vieta: Tokioj užùnarvėj jau nelinksma gyventi Al. Čia tokia ažùnarvė, gal ir vokiečiai nerasdavo Užp. Kažin kur ažùnarvėn nuginė galvijus, nebesimato Sl.